ŠIAURĖS ISPANIJA

Data: 2025 05 22- 30

Kaina: 1490 EUR + skrydžio bilietas nuo 400-500 eur.

Bilbao – San Sebastianas – Logronjas – Burgosas – Astorga – Asiegu – Picos de Europa – Oviedas – Leonas – Astorga – Las Medulas – Lugo – Santjago de Kompostelas – Fisteros kyšulys – O Grave

Kelionės išskirtinumai:

• Keliausite po Bakijos, Astūrijos ir Galisijos regionus, kurie garsėja paslaptimis ir kontrastais.
• Keltai ir sidras, legendos apie raganas ir burtininkes – tai kas stebina šiame krašte.
• Grožėsitės nuostabia šiaurės Ispanijos pakrante ragaudami austres ir midijas.
• Piligrimų keliu keliausite į piligrimų miestą Santiago de Kompostelą.
• Gomurį ir skrandį malonins geras maistas ir puikus vynas, įskaičiuoti 2 tradiciniai pietūs.

1 diena. Vilnius-tarpinis Europos miestas-Bilbao.

Skrydis į Bilbao su persėdimu tarpiniame Europos mieste. Baskijoje žalios kalvos susitinka su Atlanto paplūdimiais paslaptingos kilmės senos tautos žemėje. Navara ir dalis Baskijos buvo galinga viduramžių karalystė. Vakariniai Pirėnų kalnai sudaro gražią kraštovaizdžio dalį, o La Riochos (La Rioja) vyndariai gamina vienus geriausių Ispanijos vynų. Baskai – lyg atskira rasė. Jie niekad neleis pamiršti, kad jų kultūra skiriasi nuo Ispanijos kultūros. Baskų kilmė yra apipinta legendomis, o pagal skirtingas teorijas jų protėviais galėjo būti keltai, turkai, totoriai ar vokiečiai, pagal kalbos kilmę – netgi graikai. Patys baskai teigia, kad jie yra tikrieji europiečiai, gyvenę šiame žemyne anksčiau nei bet kuri kita tauta. Jie didžiuojasi savo unikalia kalba euskera, negimininga jokiai kitai kalbai, kuria rašomos iškabos, taip pat keletas miestų turi po du pavadinimus. Pamplona geriausiai žinoma dėl nutrūktgalviškos bulių bėgimo fiestos liepos mėnesį. Vyndarių ir vyninių kraštas La Riocha garsėja puikiu vynu ir į tolį besidriekiančiais vynuogynais. Šiame gurmanų rojuje puikiai jausis tiek mažai apie maistą išmanantis keliautojas, tiek aukščiausio lygio restoranų ekspertas. Baskai save laiko geriausiais kulinarais pasaulyje. Ir tai yra visai ne iš piršto laužtas teiginys – iš tiesų maisto kultūra ir baskiškas identitetas yra glaudžiai susiję. Biskajos įlankos pakrantėje įsikūręs Bilbao miestas – tarsi neatrastas perlas. Bilbao senamiestyje, kuris vadinamas Casco Viejo, yra daug dailių gatvelių, barų, restoranų ir parduotuvėlių. Senamiesčio centrą puošia XIV a. pastatyta gotikinė Santjago katedra. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. San Sebastianas – Logronjas.

Pusryčiai. Įsikūręs ant kriaukės formos įlankos kranto San Sebastianas – elegantiškiausias ir madingiausias Ispanijos pajūrio kurortas, kuris išgarsėjo XIX amžiaus pabaigoje ir nuo to laiko išliko populiarus tarp ispanų aristikratų. Žavaus senamiesčio, vadinamo Parte Vieja, gatvėse daug restoranų, vakarais atgyjan tapų barai. Senamiesčio širdis – Plaza de la Constitucion, graži arkadinė aikštė su mėlynomis ir oranžinėmis langinėmis. Skaičiai ant balkonų išlikę iš tų laikų, kai šioje aikštėje vykdavo bulių kovos ir organizatoriai parduodavo bilietus į numeruotas vietas. Miestas garsėja filmų festivaliu, pradėtu rengti nuo 1953 metų. Į šį vieną iš penkių pagrindinių kasmetinių Europos filmų festivalių suvažiuoja garsiausi pasaulio scenaristai, režisieriai ir aktoriai. Riochos sostinė – tvarkingas ir labai mielas Logronjas (Logrono). Šio miestelio siauros senamiesčio gatvelės  atsiremia į Ebro upę. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. La Riocha – Burgosas.

Pusryčiai. Prestiziškiausias Ispanijos vyno rajonas La Riocha (La Rioja) žinomiausias raudonaisiais vynais, kurie brandinami, kol įgauna išskirtinį vanilės skonį. Galbūt šiandien išsipildys svajonė – būti ūkininku, vyndariu ir vyno ekspertu viename asmenyje. Mūsų lauks unikali patirti vyno ūkyje – tris valandas praleisime tarp vynuogių, atlikdami vyndario skirtas užduotis, susijusias su žemės ūkiu, vynuogių auginimu ir vyno gamyba. Smagiai padirbėjus – laikas pasivaišinti tradiciniais Riochos provincijos užkandžiais, vėliau lankysime XVI a. požeminius vyno rūsius, gilinsimės į vyno fermentacijos procesus, eksperimentuosime su vyno maišymu, ragausime vynus tiesiai iš statinių, kad stebėtume jų evoliuciją brandinimo metu ir išsirinktume labiausiai patinkantį. Patikusį vyną išsipilstysime į butelius, uždarysime kamščiais, pažymėsime savo vardo etiketėmis ir pasiimsime su savimi į namus. Kastilijos lopšiu vadinamas Burgosas (Burgos), įkurtas 884 m., suvaidino svarbų vaidmenį Ispanijos istorijoje. Miestas kaip ir daugelis Kastilijos miestų, klestėjo iš vilnos prekybos ir panaudojo savo turtus meno ir architektūros kūriniams, kurie šiandien puošia miestą. Vienas tokių įspūdingų statinių – Burgaso *katedra, trečia pagal dydį bažnyčia Ispanijoje. Katedra buvo statoma tris šimtmečius, jos statyboje dalyvavo daug žymiausių Europos architektų ir dailininkų. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. Picos de Europa – Asiegu – Kavadongas – Oviedas.

Pusryčiai. Vykstame Astūrijos link. Picos de Europa kalnagūbris įspūdingai iškyla virš Asturijos ir Kantabrijos kraštovaizdžio. Šiuos gražius kalnus „Europos viršūkalnėmis” pavadino grižtantys namo jūreiviai, kuriems dažnai tai būdavo pirmasis tėvynės ženklas. Dabar čia didžiausias Europos nacionalinis parkas, einantis per tris sritis – Astūriją, Kantabriją, Kastiliją ir Leoną. Jo kraštovaizdis labai įvairus – vienur stačias uolas kerta vingiuoti tarpekliai, kitur derlinguose slėniuose klesti sodai, pieno fermos. Kalnų smailios viršūnės vilioja alpinistus ir žygeivius. Nacionalinio parko teritorijoje galima pamatyti dauybę civilizacijos nesugadintų kaimų. Pasivaikščiosime žaliais kalnų kloniais, užeisime į kaimą pas vietinius gyventojus, pamatysime kaip gaminamas žymus Cabrales sūris ir Astūrijos sidras, papietausime. Asturijos karalystė tapo būsimosios Ispanijos karalystės užuomazga VIII a., kai kone visas Pirėnų pusiasalis buvo užimtas musulmonų. Kai musulmonai prisiartino prie Kavadongos (Cavadonga) čia, siaurame tarpeklyje įvyko pirmasis mūšis, kur laimėjo krikščionys. Anot tardicijos, jiems padėjusi Mergelė Marija, kurios garbei dpastatytadidžiulė bazilika, o anuos šlovingus laikus mena Šventoji Ola, dėl grožio ir stebuklų vadinama ispaniškuoju Lurdu. Covadongoje prasidėjo Ispanijos Rekonkista, užtrukusi net aštuonis šimtmečius, iki 1492 m. Nakvynė viešbutyje.

5 diena. Oviedas – Leonas.

Pusryčiai. Asturija didžiuojasi atsispyrusi maurų įsiveržimui. Manoma, kad Ispanijos rekonkista prasidejo 718 m. kai krikščionys nugalėjo maurųpajėgas Picos de Euopa kalnuose prie Covadongos. Krikščioniška Astūrijos karalystė buvo įkurta VIII a. Per jos trumpą gyvavimą aplink sostinę Oviedo buvo pastatyta daug bažnyčių. Čia prasideda senovinis piligriminis Santjago kelias, Camino Primitivo, einantis per atšiauriausius regiono kalnus. Žavinguose, civilizacijos nesugadintuose Astūrijos kaimeliuose gaminamas sidras, kalbama keista bable tarme ir žmonės niekur neskuba. Oviedas – nuostabi Asturijos kunigaikštystės sostinė – žavus senovinis miestelis, išsiskiriantis žaluma  ir VIII-IX amžiaus romaninės architektūros perliukais. Viduramžių miesto branduolys – įspūdinga Plaza Alfonso II, kurią supa daug senų gražių pastatų. Aikštėje stovi liepsnotosios gotikos *katedra su aukštu bokštu ir asimetrišku fasadu. Jos viduje – Astūrijos karalių kapai ir didinga XVI a. altoriaus užtvara. Didžiausia katedros brangenybė – Camara Santa – restauruota IX a. koplyčia su Kristaus ir apaštalų skulptūromis. Pakilę į kalną aplankysime Santa Maria del Naranco bažnyčią, kuri buvo pastatyta IX a. kaip karaliaus Ramoro I vasaros rūmai. Tai vienas gražiausių ikiromaninės architektūros pavyzdžių įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Leonas įkurtas kaip romėnų septintojo legiono stovykla, viduramžiais tapo karalystės sostine ir vaidino svarbiausią vaidmenį ankstyvosios kekonkistos metais. Nuostabiausias miesto statinys – gotikinė *katedra, kurios meistrus įkvėpė prancūzų skliautavimo ir kontraforsų technika. Dabartinė auksinio smiltainio katedra stovi X a.karaliaus Ordonjo II rūmų vietoje. Didžiausia katedros vertybė – milžiniški 125 vitražai įvairiomis biblinėmis temomis. Juose taip pat pavaizduoti fantastiniai žverys ir augalai, viduramžių gyvenimo scenos, besimeldžiantys piligrimai. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. Astorga – Las Medulas – Lugas.

Pusryčiai. Plinijus Senasis Astorgą pavadino urbis magnifica – nuostabiuju miestu. Romėnų laikais tai buvo strateginis punktas Sidabriniame kelyje (Via de la Plata) – romėnų kelyje, jungiančiame Andalūziją su šiaurvakarine Ispanija. Vėliau jis tapo piligrimų maršruto į Santjago de Kompostelą stotimi. Virš pylimų aukštutiniame mieste iškilę dvi pagrindinės Astorgos įžymybės – katedra ir Palacio Episcopal. Katedra buvo statoma XV-XVIII a., todėl joje susiplakė įvairūs architektūros stiliai. Prieš katedrą lyg pasakų pilis su daugybe bokštelių ir pseudogotikiniais laiptais stūkso Palacio Espicopal – vyskupija, XIX a. pab. architekto modernisto Antonio Gaudi kūrinys. Ji buvo pastatyta gaisrui visiškai sunaikinus buvusį pastatą. Keista vyskupijos išvaizda ir milžinisška kaina taip įbaugino vyskupiją, kad joje negyveno nė vienas vyskupas. Dabar čia įsikūręs viduramžių religinio meno muziejus. Astorga – pagrindinis maragatos (nežinomos kilmės etninės grupės), centras. Manoma, kad maragatos kilę iš VIII a. berberų įsibrovėlių. Kurdami šeimas tik tarpusavyje, jie įstengė išlaikyti savo papročius ir išlikti atsiskyrę nuo visuomenės. Turėsime galimybę paskanauti tradicinio maragatos *patiekalo – cocido. Tai kelių rūšių mėsos troškinys, gaminamas labai ilgai, nuo 6 iki 8 valandų ir patiekiamas su troškintomis daržovėmis ir sultiniu. Las Medulas – unikalus gamtos *paminklas saugomas UNESCO. Tai kraštovaizdis, suformuotas Romos imperijos laikais čia egzistavusios aukso kasyklos. Aukso gavyba vykdyta daugiausia plaunant uolienas. Vanduo buvo tiekiamas akvedukų sistema iš Siera de La Kabreros kalnų. Pasak Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijos“, Las Medulas kasykloje per metus buvo išgaunama 20 tūkst. Romos svarų aukso, dirbo apie 60 tūkst. darbininkų. Nors tuomet Las Medulas gamta buvo suniokota, dabar atsiveria puikūs kasybų erozijos suformuoti kraštovaizdžiai – aukso spalvos uolų skardžiai, arkos, plyšiai, uolų bokštai. Nakvynė viešbutyje.

7 diena. Camino kelias – Satjago de Kompostela.

Pusryčiai. Galisiją vadina žaliuoju Ispanijos perlu arba tūkstančio upių šalimi, nes čia yra apie tūkstantį upių ir upelių. Galisija turi pačią ilgiausią pakrantės juostą Ispanijoje su jai priklausančiomis salomis. Dėl šito fakto tiek ekonominis, tiek kultūrinis gyvenimas Galisijoje visą laiką buvo susijęs su jūra. Galisija yra vadinamoji finisterre (lot. žemės kraštas). Europos keltai ir jų šamanai traukdavo į tą žemės kraštą, kad atliktų savo religines mirties apeigas dar apie 2000 m. prieš Kristų. Legenda mini, kad dabartiniame Santjago de Kompostelosmieste atrasti šventojo Jokūbo palaikai ir dėl to jis paskelbtas viso Iberijos pusiasalio globėju. Iš karto po palaikų atradimo, čia ėmė traukti piligrimai iš visų pusiasalio karalysčių. Pirmuoju piligrimu taip karalius Alfonsas el Casto, kuris 813 metais iš Oviedo miesto atvyko prie rastų palaikų. Galisija turi net 4 UNESCO paveldo objektus. Į šį sąrašą įtrauktas ir Santjago de Kompostelos senamiestis ir katedra. Viduramžiais Santjago de Kompostela buvo trečia svarbiausia krikščionių piligrimų vieta po Jeruzalės ir Romos. Šv. Jokūbo katedra XI-XIII a. iškilo ant ankstsnės IX a. bažnyčios pamatų. Šios vienos svarbiausių krikščioniškų šventovių barokiniai bokštai stiebiasi į dangų. Aikštėpriešais bažnyčią visada pilna piligrimų – pėsčiųjų, su dviračiais, laukiančių su gėlėmis, pavargusių, bet laimingų.  Iškilmingos piligrimų Mišios vyksta kasdien 12 val. Galbūt pasiseks pamatyti besidarbuojantį botafumeirio – piligrimų pasmilkymą milžinišku smilkytuvu, kurį įsiūbuoja aštuoni vyrai. Sakoma, kad Santiago katedros smilkytuvas yra didžiausias katalikų pasaulyje. Kriptoje po pagrindiniu altoriumi palaidoti šv. Jokūbas ir dar du apaštalai. Nakvynė viešbutyje.

8 diena. Fisteros iškyšulys – O Grave.

Pusryčiai. Vyktame į Fisteros iškyšulį (Cabo Fisterra) – tolimiausią Galisijos tašką („žemės pabaigą”) prie Atlanto vandenyno. Iki Amerikos atradimo buvo tikima, kad šioje vietoje baigėsi žemė. Ten pasibaigia ir piligrimų kelias. Tradiciškai piligrimai palieka senus apdarus ir suplyšusius batus, arba bent akmenėlį prie ten pastatyto kryžiaus. Pažvelgus į atsivėrusias vandenyno erdves, dažnai suvokiama ir viso kelio prasmė. Visa pakrantė iki Fisterros kažkada buvo praminta „Mirties krantu”, nes čia nuo seno per audras pražudavo daug laivų. Tačiau didingos pakrantės uolos ir nuostabūs saulėlydžiai vilioja ne tik piligrimus, bet ir turistus užbaigti kelionę žemės pakraštyje. Pusdienį skirsime lengvam poilsiui grožintisGalisijos pakrantės įlankomis, kurios čia vadinamos rijomis, susiformavusiomis išdžiūvusių upių šakose. Žemutinės rijos garsėja midijomis, mes čia, kur susimaišo vandenyno ir upės vanduo, labai palankios sąlygos joms veisti. Ispanija yra antras pagal dydį pasaulyje midijų eksportuotojas po Kinijos. Galisijoje išauginama 95 proc. visų Ispanijos midijų. O Grave miestelyje mūsų lauks katamaranas, kuriuo *plauksime grožėtis pakrante, pietausime ir degusime jūros gėrybes. Nakvynė viešbutyje.

9 diena.  Santjago de Kompostela – tarpinis Europos miestas – Vilnius.

Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko vykstame į oro uostą. Skrydis į Vilnių su persėdimu Europos mieste.

 Pastabos:

• Aviabilietai nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami, pavardės keitimas už papildomą mokestį.
• Kai kurių lankomų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
• Ekskursinių objektų lankymo tvarka gali keistis.
• Minimalus grupės dydis – 16 keliautojų. Vykstant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali keistis.
• Kelionių organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės neramumai, vyriausybės sprendimai), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias papildomas išlaidas (vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.).