ITALIJA

Italija – tai šalis, mokanti džiaugtis gyvenimu.

Italija nepaprastai turtinga šalis – gamta, jūromis, kalnais, o svarbiausia meno paminklais. Italiją suprasti ir pamilti prireikia laiko ir ne vienos kelionės. Tai šalis, kuria reikia mėgautis po truputį, ragauti po gabalėlį. Italija – muziejus, joje tiek daug lankytinų vietų. Kiekvienas šalies miestas – tikras lobynas, saugantis įspūdingus įvairių epochų paminklus.  Žavi šalies modernumas, naujovės, madų tendencijos ir novatoriškumas.

Bendri duomenys apie šalį

Plotas – 301 338 km² 

Gyventojų skaičius –  60 317 116  gyventojų.

Sostinė – Roma (4 234 365 gyv.).

Kiti didžiausi miestai –Milanas ( 3,250,315 gyv.), Neapolis (3,084,890 gyv).

Geografija 

Italija yra pietų Europos šalis, išsidėsčiusi ilgame, aulinį batą primenančiame Apeninų pusiasalyje. Kartu su salomis Italijos pakrantės ilgis palei Adrijos, Jonijos, Tirėnų ir Ligūrijos jūras sudaro 7600 km. Italija yra kalnuota šalis. Apeninų kalnai (aukščiausias taškas – Korno Grandė viršukalnė 2914 m) sudaro pusiasalio pagrindą. Aukščiausia šalies viršukalnė yra Monblanas (Monte Bianco). Italija dažniau siejama su savo garsiaisiais ugnikalniais: šiuo metu miegančiu Vezuvijumi (paskutinį kartą išsiveržęs 1944 m.) netoli Neapolio ir labai aktyvia Etna Sicilijoje, taip pat žymus yra Strombolio ugnikalnis, kuris irgi šiuo metu yra aktyvus. Didžiausi ežerai – Madžorės, Komo ir Gardos. Svarbiausios upės yra Po, Tibras ir Arnas. Pusiasalyje yra dvi nepriklausomos valstybės: Vatikanas ir San Marinas.

Klimatas

Pagal klimatą Italijos pusiasalį galima suskirstyti į 3 atskirus regionus: kontinentinį, Viduržemio jūros ir subtropinį.  Šaltos Alpių žiemos ir šiltos, lietingos vasaros būdingos šiauriniam regionui. Dideliame Po upės slėnyje sausas vasaras keičia šaltos, drėgnos žiemos. Žiemos metu oras Milane gali būti 2 laipsniai šalčio ir snigti, vasarą svilinti 30 laipsnių karštis. Centrinėje ir pietinėje Italijos dalyse visus metus vyrauja malonus, švelnus klimatas su ilgomis, karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Vidutinė birželio mėnesio oro temperatūra Romoje yra 23-28 laipsniai šilumos.

Valstybinė kalba – italų kalba.

Religija – Romos katalikų.

Nacionalinės šventės

• Sausio 1 – Naujieji metai
• Sausio 6 – Trys Karaliai
• Balandžio 25 – Išsivadavimo diena
• Gegužės 1 – Darbo žmonių diena
• Birželio 2 d. – Respublikos diena
• Rugpjūčio 15 – Žolinė
• Lapkričio 1 – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 8 – Nekalto Prasidėjimo diena
• Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos

Pinigai – euras.

Elektros srovė – 220 voltų, rozetės ir elektros kištukai europietiško tipo.

Laiko juosta – GMT+1, vasaros laikas – GMT+2.

Vizos – viza nereikalinga.

Daugiau informacijos: https://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/pries-pradedant-kelione

Pagalbos numeriai – 112, 113, 118.

Medicina, draudimas, skiepai – prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti agentūroje.

Skiepai yra nereikalingi.

Papildomos informacijos apie skiepus, taip pat rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis, galite gauti http://www.who.int/countries/en/  arba paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel. (8 5) 230 0125, taip pat šios įstaigos interneto svetainėje www.ulac.lt , kurioje galite rasti ir rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis. 

Arbatpinigiai – restoranuose ir viešbučiuose paprastai paliekama 5-10 % nuo sąskaitos sumos.

Nacionalinė virtuvė

Italijos respubliką sudaro 20 regionų, todėl vieningos nacionalinės virtuvės čia nėra. Kiekvienas regionas turi tik jam būdingus produktus ir patiekalus, jų ruošimo tradicijas.

Šiaurės rytų Italijos virtuvėje ypač Veneto regione vyrauja šviežia žuvis ir jūros gėrybės, gaunamos iš Venecijos lagūnos ir Gardos ežero. Be to, valgomi sezoniniai produktai – žirneliai, cukinijos, šparagai iš Bassano del Grappa, cikorijos iš Treviso ir mėsa iš žemyninės dalies. Visame šiaurės rytų regione paplitę pastos patiekalai, tačiau tipiškesnis patiekalas – polenta, gaminama iš kukurūzų miltų, taip pat daug rūšių risotto.

Brodo di pesce, arba žuvienė – tipiška venecijietiška sriuba gaminama iš žuvų mišinio.

Risotto alle seppie gaminamas su sepijų rašalu, kuris šio tradicinio risotto ryžius nudažo juodai.

Fiori di zucchini – tai sezoninis skanėstas. Cukinijos žiedai įdaromi švelniais žuvies putėsiais ir iškepami plaktoje tešloje.

Anguille in umido – tai švelniai troškintas ungurys aromatingame pomidorų padaže, paskanintame baltu vynu ir česnaku.

Fegato alla Veneziana – tai tradicinis venecijietiškas patiekalas iš švelnių, lengvai apkeptų veršelio kepenų su svogūnais.

Tiramisu – garsiausias desertas, gaminamas iš kavoje išmirkyto biskvito ir mascarpone sūrio.

Italijos šiaurės vakarų regione, kuriame vyrauja Alpės, valgomi maistingi ir sotūs valgiai. Čia, kitaip nei visoje Italijoje, sviesto virtuvėje vartojama ne mažiau kaip aliejaus. Šioje Italijos pusėje auginami ryžiai, todėl vietiniuose valgiaraščiuose visada yra risotto, papildantis nepamainomus pastos patiekalus.

Risotto alla milanese – patiekalas iš ryžių, balto vyno, svogūnų, krokų ir tarkuoto parmezano sūrio.

Cacciucco – tradicinis Livorno patiekalas. Tai aštrus troškinys iš žuvies ir jūros gėrybių su vynu, česnaku ir žolelėmis.

Ossobuco – veršienos kulninė, užpilta pomidorų ir vyno padažu, su trupučiu česnako, ančiuvio ir citrinos.

Tiramisu – garsiausias desertas, gaminamas iš kavoje išmirkyto biskvito ir mascarpone sūrio.

Amaretti – lengvi migdoliniai sausainiai, kepami iš migdolų ir kiaušinių baltymų.

Panettone iš Milano – mielinis pyragas su cukruje virtais vaisiais. Tradicinis Kalėdų desertas.

Centrinė Italija – tikras gastronomijos lobis. Toskanoje, Umbrijoje ir Markėje gaminami paprasti, bet dažnai sotūs valgiai. Kulinarija remiasi valstietiška virtuve, vartojama daug alyvuogių aliejaus, pomidorų, pupų, kumpio. Tradiciniai Emilijos – Romanijos patiekalai sudėtingesni, vartojama grietinė, laukinių paukščių ir žvėrių mėsa, Parmos kumpis, mortadella, Parmezano sūris.

Crostini – užkandis iš paskrudintū duonos riekelių, užteptų ančiuvių, kepenų pašteto, pomidorų ar alyvuogių tyre.

Minestrone – tiršta daržovių sriuba.

Tortellini – įvairiais pagardais įdaryti maži koldūniukai patiekiami su padažais.

Cannelloni – tai dideli tešlos vamzdeliai, kurie gali būti įdaromi mėsa, sūriu, špinatais, varške.

Bistecca Fiorentina – stambus chianina rūšies mėsos gabalas kepamas labai trumpai ir apibarstomas stambia druska ir šlakeliu aliejaus. Tradicinis Toskanos regiono patekalas.

Pietų Italijos maistas labai įvairus, kaip ir pats regionas. Kiekviena sritis siūlo savų firminių patiekalų. Nors pasta valgoma visoje Italijoje, niekas negali prilygti rankų darbo orecchiette Apulijoje. Pagalvojus apie Neapolį, tuojau prisimenama pica. Sicilietiškas maistas ir paprastas, ir ištaigus. Pietuose patiekalai neįsivaizduojami be jūros gėrybių, sodraus alyvuogių aliejaus, šviežių daržovių ir nuostabių desertų. Patiekalai pietuose paprasti, bet pagardinami aromatinėmis žolelėmis – raudonėliu, rozmarinu, baziliku, šalavijais, čiobreliu. Taip pat česnakas, kararėliai ar saulėje džiovinti pomidorai dažnas įvairių patiekalų palydovas.

Maccheroncini con le sarde – sicilietiška klasika: sardinės, pankolis, razinos, pinoliai.

Pesce spada – kardžuvės kepsnys.

Lengvai apkeptų daržovių rinkiniai – cukinijos, raidonoji paprika, baklažanai.

Agnello arrosto – Sardinijos patiekalas, ėriukas, keptas ant iešmo ar orkaitėje su rozmarinu ir čiobreliais.

Pietų Italija rojus smaližiams – cannoli, nuga, cassata.

Suvenyrai

• Murano stiklas ir Burano nėriniai
• Odos dirbiniai
• Amalfio ir Sicilijos keramika
• Sūriai, vynais ir kiti maisto produktai
• Juvelyriniai dirbiniai

Žymiausios lankytinos vietos

Ligūrija – ilgas siauras pakrantės ruožas, driekiasi vynuogynais apaugusių kalnų papėdėje. Pastelinių spalvų namai čia šildosi Viduržemio jūros baseino saulėje, o soduose, puoselėjamuose švelnaus klimato, veši gausybė spalvingų augalš. Vienintelis stambesnis miestas Genuja – didžiausias Italijos uostas. Kiti žymūs miestai yra Portofinas bei kitos Italijos Rivjeros vietovės ir Cinque Terre (Penkių žemių) nacionalinis parkas, kurio sudėtyje yra nuostabaus grožio penki kaimai. Nedideli pajūrio miesteliai, jaukiai įsikūrę įlankėlėse, prigrūstose jachtų, atrodo kaip nykštukai, apsupti raižytų uolų, ant kurių žaliuoja oleandrai ir žydi mimozos. Srities vakarų dalis Riviera dei Fiori (Gėlių pakrantė) taip vadinama dėl tūkstančių šiltnamių, kuriuose auginamos gėlės, eksportuojamos į visą pasaulį.

Pjemontas. Svarbiausias srities miestas – Turinas, pirmoji suvienytos Italijos sostinė. Regione įdangų stiebiasi vienos iš aukščiausių Europos viršukalnių,  čia prasideda Po upė – ilgiausia Italijos upė. Pjemonto regione įsikūrusi didžioji dalis sėkmingiausiai dirbančių ir žinomiausių pasaulyje Italijos gamyklų – FIAT, IVECO, čia gimsta burnoje tirpstantys skanėstai – saldainiai „Rafaello“ ir „Ferrero“, riešutų kremas „Nutella“. Dar viena Pjemonto įžymybė – trumai. Jie laikomi vienu iš brangiausių produktų. Pjemonte, netoli Albos miesto, randama brangiausia trumų rūšis – baltieji trumai. Kasmet rudenį šiame mieste vyksta trumų šventė, į kurią susirenka pikantiško skanėsto gerbėjai iš viso pasaulio.

Didelių kontrastų Veneto sritis apima nuostabaus grožio Dolomitines Alpes, didžiausią Italijoje Gardos ežerą ir banguotas Euganėjų kalvas. Nepakartojami ir žmogaus rankų kūriniai – senoviniai Veronos, Vičencos ir Padujos miestai. Verona – kunkuliuojantis prekybos centras, antras pagal dydį regione (po Venecijos) ir vienas turtingiausių miestų Italijoje. Paduja – tai senas universitetinis miestas, garsėjantis akademine istorija ir dailės ir architektūros paminklais. Venecija – vienas iš vos kelių pasaulio miestų, kurį iš tiesų galima apibūdinti kaip unikalų. Miesto svečius pakeri gatvės – kanalai, o praeities šlovė šmėkščioja už kiekvieno kampo.

Emilija – Romanija – piečiausia Šiaurės Italijos sritis, kurios didžiausi miestai – Bolonija su seniausiu Europoje universitetu ir Modena, kuriame gaminami Ferrari automobiliai. Regionas garsėjantis gastronominėmis tradicijomis: Parmezano sūriu, Parmos kumpiu, Modenos balzamiciu actu, visų mėgiama lazanija. Riminyje gimė režisierius Federikas Felinis, o pajūrio Ravena plačiai žinoma dėl Bizantijos laikų mozaikų.

Toskanoje garsėjančioje menu, istorija ir jaudinančiu kraštovaizdžiu harmoningai susipina praeitis ir dabartis. Jos miestai tarp kalvų, vynuogynais ir alyvmedžių giraitėmis apsupti, nepakito nuo to laiko, kai Leonardas da Vinčis pasirinko regiono panoramas savo paveikslų fonui. Daugelį etruskų įkurtų miestų supa aukštų kiparisų sienos, didingi Florencijos ar Sienos rūmai liūdija turtingos ir neramios istorijos vingius. Toskanos didžiuosius miestus – Florenciją, Sieną ir Pizą, kaip ir mažesnius – Luką, Kortoną, San Džiminjano verta aplankyti jau vien dėl garsių italų meno lobių. Viduramžių kaimai įsikūrę tarp banguojančių Kjančio kalvų tikra atgaiva akims ir širdžiai.

Umbrija – vienintelė Italijos sritis neturinti išėjimo į jūrą. Ilgą laiką buvusi nepastebima Toskanos šešėlyje šiandien Umbrija išdidžiai kelia galvą ir atskleidžia savo regiono turtus ir paslaptis. Regionas vadinamas „žaliąja Italijos širdimi“. Umbrija didžiuojasi senais miestais – etruskų įkurta Perudža, Gubio, Montefalku ar Todžiu, kuriuose daug senų romaninių bažnyčių, miesto rūmų, kuriuos puošia gyvi freskų ciklai. Spoleto mieste, garsėjančiame vasaros meno festivaliu, grandioziniai viduramžių paminklai dera su romėniškų statinių liekanomis. Asyžiuje, kuriame gimė šv.Pranciškus, puikuojasi jo vardo bazilika su Džioto freskomis. Orvjete, didingai įsikūrusiame ant stačios vulkaninės uolos, galima pamatyti etruskų griuvėsių ir romaninę-gotikinę katedrą, vieną puikiausių Italijoje. Ąžuolynai, šalti skaidrūs upeliai ir derlingi dirvožemiai palankūs daugybei skanėstų – juodieji trumai, upėtakiai, lęšiai iš Kastelučio, rūkyta mėsa iš Norčijos, avies pieno sūriai, alyvuogių aliejus.

Lacijaus regionas. Pirmosios gyvenvietės šioje srityje siekia ankstyvąją etruskų civilizaciją. Išaugusi Roma ėmė valdyti didžiulę imperiją, o vėliau tapo krikščioniškojo pasaulio centru. Roma – tai praeities ir dabarties pastatų ir tiltų koliažas. Nenutrūkstamas meno istorijos palikimas matomas visame mieste ir jo apylinkėse.

Apulija sudaro Italijos bato „kulną“, Gargano pusiasalis – tai „pentinas“   Svarbiausi šios srities miestai – Baris, Brindizis ir Tarantas. Didžiausia Pietų Italijos sritis su lygiais dirbamos žemės laukais, kuriuose auginamos daržovės, vaisiai, alyvmedžiai ir vynuogės. Garsūs trulli, tapo šio regiono simboliu, įmantrus Lečės barokas ir Levanto atmosfera miestuose – štai senojo krašto paveikslas, kuriam daugiau įtakos darė svečios šalys nei pats Italijos pusiasalis.

Kampanijos regionas su sostine Neapoliu žavėjo ir žavi keliautojus, menininkus, poetus ir romantikus. Nuostabi Neapolio pakrantė su tolumoje iškylančiu Vezuvijumi ir nutolusiomis Kaprio ir Iskijos salomis visada audrino menininkų vaizduotę. Regionas, kuriame itin gausu archeologinių paminklų – Pompėjai, Herkulanumas, Pestumas. Kerintis ir labai judrus kelias vingiuojantis pietiniu Sorento pusiasalio pakraščiu keliautojus atveda į Amalfio pakrantę – romantiškiausią regiono dalį, kur atsiveria patys gražiausi pakrantės vaizdai.

Sicilija – didžiausia ir spalvingiausia Viduržemio jūros sala, išsaugojusi šimtametes tradicijas ir antikinį paveldą. Tai graikų šventyklos Agridžente ir Sedžestoje, Selinutėje ir Sirakūzuose. Praeities palikimas kiekviename žingsnyje kelia istorines asociacijas.Geografinė salos praeitis sudarė prielaidas kiekvienam laikinam valdytojui padaryti nemažą kultūrinę įtaką. Šiandien sakoma, kad siciliečių venomis teka kur kas mažiau italų kraujo nei finikiečių, graikų, arabų, normanų ar ispanų. Istorijos suformuotas mišinys – egzotinis, pikantiškas, karštas – sukūrė atskirą tautą Italijos papėdėje.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA ITALIJOS RESPUBLIKOJE, MALTOS RESPUBLIKAI, SAN MARINO RESPUBLIKAI IR LIBIJAI, NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE JUNGTINIŲ TAUTŲ MAISTO IR ŽEMĖS ŪKIO ORGANIZACIJOS

Adresas

Via Vittoria Colonna 1, 00193 Rome, ITALY

Telefono numeris

+39 06 877 57 819 (konsuliniais klausimais); +39 06 855 90 52

El. paštas

kons.it@urm.lt 
amb.it@urm.lt 

Interneto svetainė

http://it.mfa.lt