ISPANIJA

Pažįstami Ispanijos vaizdai – flamenko šokis, bulių kautynės, užkandžių barai tapas, iškilmingos Velykų procesijos – tik mažytė šalies įvairovės dalis.

Ispanija Pirėnų kalnų atskirta nuo Europos, pietuose pasiekia Šiaurės Afrikos pakrantes. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Čia galima išvysti snieguotas Siera Nevados viršūkalnes, žalias Galisijos pievas, Valensijos apelsinų giraites, Andalūzijos mauriškus miestus ar žavias Balearų ir Kanarų salas. Ispanija – šalis, kurioje persipynusios įvairių kultūrų sukūrė nepakartojamą ispanišką gyvenimo stilių ir atmosferą. Lengvą, žaismingą ir lankstų.

Bendri duomenys apie šalį

Plotas – 504 782 km2.

Gyventojų skaičius – 46 070 146 gyventojų.

Sostinė – Madridas (3 182 981 gyv.).

Kiti didžiausi miestai – Barselona (1 620 343 gyv.), Valensija (801 456 gyv.), Sevilija (688 711 gyv.), Saragosa (666 880 gyv.), Malaga (569 005 gyv.)

Geografija

Ispanija – valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas – pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra – rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km. Ispanijos reljefas labai įvairus. Jame dominuoja kalnų sistemos ir aukštikalnių plynaukštės. Kalnai ir plynaukštės užima apie 90 proc. teritorijos. Beveik pusę šalies ploto užima plati, didžiausia Europoje Mesetos plynaukštė (vidutinis aukštis 660 m).

Kantabrijos kalnai yra didžiausios Ispanijos kalnų sistemos – Pirėnų – tęsinys. Jų centrinėje dalyje yra Pikos-de-Europa masyvas, kurio viršūnės siekia iki 2648 m.

Nedaug Vakarų Europos šalių turi tokią civilizacijos nesugadintą gamtą kaip Ispanija arba gali pasigirti miškais, kur gyvena bei medžioja rudieji lokiai ir vilkai. Gamtos įvairovė saugoma daugiau negu 200 draustinių, iš kurių svarbiausi 11 nacionalinių parkų.

Kanarų salose, trijuose skirtinguose parkuose – stulbinanti ugnikalnių panorama. Caldera de Taburiente La Palmoje – tai miškų apsuptas ugnikalnio krateris. Teide kalnui Tenerifėje būdinga nepakartojama Alpių augalija, o Lanzarotės Timanfajoje plyti atmosferiniai lavos laukai.

Klimatas

Ispanijoje vyrauja Viduržemio jūros subtropikų klimatas su karštomis sausomis vasaromis ir drėgnomis šiltomis žiemomis didesnėje dalyje. Viduržemio jūros klimatas yra labai minkštas.

Ispanijos centre vasarą temperatūra dieną pakyla iki + 30 laipsnių, o naktį nukrenta iki +15 laipsnių. Žiemą temperatūra nenukrenta žemiau +10 laipsnių centriniuose regionuose. Žiemos metu minusinė temperatūra būna kalnuotose vietovėse.

Valstybinė kalba
Ispanų kalba yra gimtoji 89 % gyventojų ir antroji kalba dar 10 % populiacijos. Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:

• Katalonų kalba yra oficiali Katalonijoje, Balearų salose.
• Baskų kalba yra oficiali Baskų krašte ir Navaroje.
• Galisų kalba yra oficiali Galisijoje.

Religija – Romos katalikų.

Nacionalinės šventės

• Sausio 1 – Naujieji metai
• Sausio 6 – Trys Karaliai
• Gegužės 1 – Darbo žmonių šventė
• Birželio 24 d. – Šv. Jono diena
• Liepos 25 d. – Šv. Jokūbo diena
• Rugpjūčio 15 – Žolinė
• Spalio 12  – Valstybės diena
• Lapkričio 1 – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 6 – Konstitucijos diena
• Gruodžio 8 – Nekalto Prasidėjimo diena
• Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos

Pinigai – euras.

Elektros srovė – 220 voltų, rozetės ir elektros kištukai europietiško tipo.

Laiko juosta – GMT+1, vasaros laikas – GMT+2.

Vizos – viza nereikalinga.

Daugiau informacijos: https://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/pries-pradedant-kelione

Pagalbos numeriai – 112, 091, 092.

Medicina, draudimas, skiepai – prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti agentūroje.

Skiepai yra nereikalingi. Papildomos informacijos apie skiepus, taip pat rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis, galite gauti http://www.who.int/countries/en/  arba paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel. (8 5) 230 0125, taip pat šios įstaigos interneto svetainėje www.ulac.lt , kurioje galite rasti ir rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis. 

Arbatpinigiai – restoranuose ir viešbučiuose paprastai paliekama 10 % nuo sąskaitos sumos.

Nacionalinė virtuvė

Ispanijos teritorija suskirstyta į septyniolika autonominių regionų, kiekvienas jų turi savas virtuvės tradicijas ir patiekalus. Ilgą laiką Ispanija buvo Afrikos ir Prancūzijos įtakoje, tad ir patiekaluose galima pajausti šių šalių virtuvės tradicijas. Gaminant patiekalus gausiai alyvuogių aliejaus, česnakas. Daug įvairių jūros gėrybių, mėsos ir daržovių patiekalų gali patenkinti net išrankiausią gurmaną.

Pagrindinis užkandis Ispanijoje, kuris valgomas rankomis, yra tapas. Šis patiekalas susideda iš daug mažų sumuštinukų arba atskirų produktų.

Chorizo – tai tradicinė ispaniška kiaulienos dešra, gausiai pagardinta maltomis paprikomis ir kitais prieskoniais.

Jamon – vytintas kumpis, Ispanijos nacionalinės virtuvės pasididžiavimas, gaminamas Andalūzijos kalnuose.

Gazpacho – atšaldyta aštri sriuba, gaminama sugrūdant duoną ir česnakus su agurkais, pomidorais ir pipirais. Alyvuogių aliejus suteikia riebumo, actas – gaivumo. Pagardinama pjaustytomis daržovėmis ir skrudinta duona.

Paella – nacionalinis ispanų patiekalas iš ryžių, jūros gėrybių, mėsos, daržovių ir pagardintas šafranu.

Šiaurės Ispanijos virtuvė pasižymi žuvų ir kitų Atlanto vandenyno jūrų gėrybių gausa. Šiame regione daug pieno produktų, čia brandinama keletas geriausių Ispanijos sūrių. Dėl pakankamo lietaus ištisus metus gerai auga daržovės, ypač bulvės, kopūstai, kukurūzai. Medžioklė kalnuose aprūpina žvėriena, iš kurios daromi kumpiai, dešrelės, o iš jų – troškiniai su pupelėmis. Sakoma, kad naujoji baskų virtuvė gamina įmantriausią ir įvairiausią maistą
Ispanijoje. Sudėtingi padažai netgi sūdytą menkę paverčia gurmanų skanėstu. Astūrija garsėja gausiais žuvies, daržovių patiekalais, sausu obuolių sidru. Esanti toli nuo jūros Navara didžiuojasi baltais šparagais, kuriuos konservuoja visai Ispanijai, taip pat tiekia vieną svarbiausių prieskonių: aštrų, smailą pipirą pimiento piquillo.

 Pimientos rellenos iš Navaros – vietiniai aštrūs ir smailūs raudonieji pipirai, įdaryti žuvimi, jūros gėrybėmis ar mėsa.

Lacon con grelos – Galisijos nacionalinis valgis iš vytintos kiaulienos su jaunų ropių lapais ir dešra.

Iš Kantabrijos kalnų kilę žinomi mėlynieji sūriai su pelėsiu Cabrales ir Picon. Gerai žinomi ir minkšti Galisijos sūriai, ypač tetilla. Rekomenduojame paragauti kriaušės formos San Simon, rūkyto baskų Idiazabal ir Roncal sūrio.

Centrinėje Ispanijoje mėgiami patiekalai iš šernienos, fazanų ir putpelių, kurių daug Estremadūroje. Taip pat mėgiamos varlės ir lynai. Kastilija ir Leonas bei Kastilija-La Manča išlaikė paprasto, stipraus maisto tradiciją, kur gausu troškinių. Taip pat kepama puiki duona, kuri valgoma su viskuo. Tipiški Kastilijos-La Mančos valgiai – dešrelės, paprasti triušienos, kiaulienos patiekalai su kmynais ir česnaku. Populiarūs pyragaičiai – įžymieji Toledo marcipanai, kuriuos kepa ir pardavinėja vienuolės.

Perdiz con chocolate – su morkomis ir svogūnais patroškinta putpelė patiekiama su riebiu, tamsiu šokolado sknio padažu.

Sopa de ajo – šilta česnakų sriuba, patištinta duona. Į ją dažnai dedama be lukšto virto kiaušinio ir paprikos.

Arabų maistas turėjo didelė įtaką Pietų Ispanijos valgiaraščiui, kuriame atsirado ryžių, citrinų, apelsinų, alyvuogių, vynų, be to daug daržovių ir prieskonių. Šiandien daug mėsos kepama ant grotelių, į padažus dedama kmynų, šafrano, saldumynai gaminami iš trintų migdolų. Vartojama daug pomidorų ir pipirų. Salotos taisomos su vietiniu chereso actu. Kraštas garsėja kepta ant grotelių žuvimi, ypač sardinėmis ir gruzdintuvėje keptais kalmarais. Dešros gaminamos iš gero kumpio ir geros kiaulienos. Kalnuose populiarūs troškiniai su žarnokais ir avinžirniais. Tapas atsirado Andalūzijoje, ir šiame krašte gaminama didelė jų įvairovė.

Rabo de toro – su daržovėmis ir raudonuoju vynu troškinta buliaus uodega – vienas skaniausių patiekalų iš buliaus mėsos.

Ternera con alcachofas – tai tradicinis kordobiečių patiekalas iš veršienos ir artišokų Montilla vyno padaže.

Tacino de cielo – skaniausias iš kiaušinių ir karamelės desertų. Pavadinimas reiškia „dieviškas bekonas“.

Vienas populiariausių gėrimų Ispanijoje yra vynas. Jį žmonės labai mėgsta gurkšnoti valgio metu. Šalyje yra 60 regionų, kuriuose yra gaminamas vynas. Andalūzijoje yra gaminamas cheresas – stiprus vynas, laikytas ypatingomis sąlygomis. Ispaniškas tradicinis gėrimas yra sangrija. Jis gaminamas iš vyno ar šampano su vaisiais ir uogomis.

Suvenyrai

• Vėduoklės
• Vynmaišiai
• Vietos meistrų dirbiniai
• Koridos ar flamenko atributika
• Alyvuogių aliejus
• Vytintas kumpis
• Ispaniška keramika – azulejos (ypač Malagoje),

Žymiausios lankytinos vietos

Barselona – vienas judriausių Viduržemio jūros uostų, – daugiau nei Katalonijos sostinė. Kultūros, prekybos ir sporto srityje ji ne tik konkuruoja su Madridu, bet ir prilygsta didiesiems Europos miestams. Po 1992-ųjų metų olimpinių žaidynių, vykusių de Montjuic parke, sėkmės tai galėjo patvirtinti visas pasaulis. Nors senamiestyje daug istorinių pamonklų, Barselona geriausiai žinoma Eixample pastatais, kuriuos paliko modernizmo menininkai XX a. pradžioje. Įsikūrusi patogioje vietoje, pakrantėje šalia Prancūzijos sienos, Barselona visada buvo atvira išorės įtakai. Čia ir dabar verda kūrybinis gyvenimas – barai ir parkai labiau atspindi drąsų šiuolaikinį dizainą negu tradiciją.

Santjago de Kompostela – viduramžiais tai buvo trečia svarbiausia krikščionių piligrimų vieta po Jeruzalės ir Romos. Per visą šiaurės Ispaniją vingiuoja garsus El Camino de Santiago piligrimų kelias vedantis prie Šv. Jokūbo kapo Santjage. Šv. Jokūbo kelias – ne tik maldininkų kelias, bet ir pirmasis Europos turistinis maršrutas. Įvairių Europos šalių žmonės, iki tol sėsliai gyvenė gimtajame kaime ar miestelyje, vieną dieną patraukdavo nežinomos šalie keliais, susipažindavo su jos gyvenimo būdu ir papročiais. Camino de Santiago ilgis siekia beveik 800 km. ir tai vienintelis piligrimų kelias, įtrauktas į UNESCO kultūros žmonijos paveldą.

Madridas – Ispanijos sostinė, kurioje per trys milijonai gyventojų, yra šalia geografinio šalies centro. Madridas didžiuojasi trimis pasaulyje garsiomis meno galerijomis, didingomis aikštėmis, karalių rūmais, daugybe muziejų, žaliuojančiais parkais, teatrais bei kavinėmis. Senojo Madrido centre tvyro istorijos dvasia, čia gausu įdomių vietų – Plaza Mayor, gražiausia kolonomis apsupta Madrido aikštė, dideli ir prabangūs Madrido karaliaus rūmai, Prado muziejus.

Toledas –  vienas svarbiausių istorinių ir kultūrinių Ispanijos centrų. Istorinio miesto centras išsidėstęs virš Tago upės. Už senų sienų – daug turtingos istorijos ženklų. Viduramžiais čia persipynė krikščionių, musulmonų ir žydų kultūros, buvo pastatyta didžiausia miesto įžymybė – katedra. XVI a. Tolede gyveno dailininkas El Greco. Čia saugoma daug jo darbų. Tolede gausu žydų ir arabų stiliaus dirbinių, yra kalinėto metalo, keramikos dirbtuvių.

Kordoba – tarp javų laukų ir alyvmedžių giraičių, dešiniajame Gvadalkivyro upės krante įsikūręs miestas. Čia gimė garsieji Seneka ir Lukianas. Sukelstėjo miestas arabų valdymo laikais. X a. čia veikė garsusis musulmonų universitetas. Kordoboje tuomet buvo milijonas gyventojų – tai buvo didžiausias Europos miestas. Čia klestėjo mokslas, kultūra, taikiai sugyveno krikščionys, maurai ir žydai.

Kordobos širdis – žydų kvartalas. Pasivaikščiojus po rajoną atrodo, kad nuo X a. čia niekas nepasikeitė: kaldintos geležies dirbiniais išpuoštos akmenimis grįstos gatvės per siauros automobiliams, savo dirbtuvėse papuošalus kuria sidabrakaliai. Didžioji Kordobos mečetė, pastatyta prieš 12 šimtmečių, įkūnijo islamo galią Pirėnų pusiasalyje. Stulbina ne tik mečetės-katedros grožis, bet ir dydis.

Sevilija – didžiausias Andalūzijos ir ketvirtas pagal dydį Ispanijos miestas. Andalūzijos kultūros, mokslo, pramonės centras, mugių ir festivalių miestas. Nesutramdomas Sevilijos gyventojų būdas traukia talentingiausių pasaulio kūrėjų dėmesį. Šiame mieste gausu pasaulinio garso architektūtos paminklų, savaitė trunkančių švenčių, festivalių ir mugių. Miesto simbolis – gražiausia ir didingiausia Ispanijos katedra bei jos varpinę La Giralda.

Granada – tai išskirtinis miestas muziejus po atviru dangumi, kur labiausiai jaučiama maurų dvasia, ypač Albaicin kvartale ir garsiojoje Alhambroje.

Balearų salos – jų yra keturios: Ibiza, Formentera, Maljorka ir Menorka. Balearų salas, esančias Viduržemio jūros kelių sankryžoje, istorijos bėgyje daug sykių buvo nuniokoje arba kolonizavę finikiečiai, graikai, romėnai, maurai ir turkai. XIII a. persikėlę katalonų naujakuriai atnešė savo kalbą – tarmę, kuria šnekama ir dabar. Puikūs kurortai, mielos įlankėlės, geri paplūdimiai, karštas, bet nevarginantis klimatas padarė turizmą pagrindine Balearų salų ekonomikos šaka. Toliau nuo pakrantės viešpatauja ramybė, čia galima rasti daug patrauklių vietų: miškingų kalvų, gražių baltų kaimelių, vienuolynų, bažnyčių, olų,priešistorinių paminklų.

Didžiausia sala, seniausiai besiverčianti turizmu – Maljorka. Po visą žalią Menorką išsibarstę priešistoriniai paminklai, o jos miestai pilni puikių istorinių rūmų. Ibizos pakrantė nusėta nesuskaičiuojamomis olomis. Salai būdingi balti valstiečių kaimeliai ir tvirtos bažnyčios. Formenteroje, mažytėje ir salyginai prastai išvystytoje saloje, gyvenimas teka lėtai.

Kanarų salos – jų yra septynios: La Palma, El Hierro, La Gomera, Tenerifė, Gran Canaria, Fuerteventura ir Lanzarotė. Tai šimtų ugnikalnių, išsiveržusių iš jūros gelmių prieš 14 milijonų metų, viršūnės. Šiandien salos padalytos į dvi provincijas. Keturios kalnuotos vakarinės salos sudaro Tenerifės provinciją, kurioje užgesęs ugnikalnis Teidė meta didžiausią pasaulyje šešėlį į jūrą. La Palma, El Hierro ir La Gomera, kuriose per savo keliones apsistodavo Kolumbas, – mažos civilizacijos nesugadintos salos. Akmenuota, miškinga Gran Canaria – didžiausia sala ir sostinė. Las Palmasas – gražus kolonijinis miestas. Lanzarote – plokščia, su nedidelėmis kalvomis, Fuerteventura turi ilgus, civilizacijos nepaliestus paplūdimius.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA ISPANIJOS KARALYSTĖJE, ARGENTINOS RESPUBLIKAI, ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTEI, NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE PASAULIO TURIZMO ORGANIZACIJOS

Pisuerga 5, 28002 Madrid, SPAIN

Telefono numeris: +34 91 702 21 16; +34 91 31 020 75

El. paštas: amb.es@urm.lt 
consul.es@urm.lt (konsuliniais klausimais) 

Interneto svetainė: http://es.mfa.lt