IRANAS

Iranas  – šalis su didinga praeitimi, senosios Persijos ir daugelio civilizacijų liūdininkė.

Iranas viena seniausių pasaulio valstybių, kurios įtaka turėjo svarią reikšmę Artimųjų Rytų istorijoje. Darijaus I laikais imperijos teritorija driekėsi nuo Graikijos iki Indijos. Viduramžiais Persija buvo įtakinga valstybė, kurioje veikė mokslo ir kultūros centrai. Per jos teritoriją driekėsi karavanų keliai, istorinis Šilko kelias. Ir tik 1935 m. šalis pakeitė pavadinimą ir tapo Iranu. Įvairių stereotipų apipinta šalis iš tiesų yra saugi keliautojams, o jos gražiausi miestai ir unikalūs paminklai nepaliks abejingų. Iranas – tai kvapnių prieskonių ir rožių vandens šalis. Kvapai tiesiog kybo ore: rožių, šafrano, medaus ar tiesiog gatvės maisto. Šalis žavi savo žmonių draugiškumu ir pagarba tūkstantmetei istorijai, įspūdingiausia architektūra. Įspūdingo grožio miestų mečetes, rūmus, sodus, tiltus, mozaikas  šimtmečiais savo rankomis sukūrė Irano meistrai. Ypatingai reikia išskirti mečečių prabangą ir subtilių raštų grožį. Jose dvelkia ramybė ir paslaptinga atmosfera. Šalies pasididžiavimas – poetai. Kiekvienas iranietis gali pacituoti Hafizo, Saadi, Rumi ar Firdousi  eiles. O prie Hafizo mauzoliejaus Širaze nuolat pamatysite jaunas įsimylėjėlių poreles skaitančias šio poeto eiles.

Egzotiškas, kontrastingas, stulbinantis, svetingas, draugiškas – toks Iranas lieka visų keliautojų prisiminimuose.

Bendri duomenys apie šalį

Plotas – 1,648,195 km²

Gyventojų skaičius – 83,183,741 mln. gyventojų.

Sostinė – Teheranas (8 800 000 mln. gyv.).

Kiti didžiausi miestai –Mašhedas (3,001,184 mln. gyv.), Isfahanas (1,961,260 mln. gyv).

Geografija

Iranas priskiriamas prie Vidurinių Rytų – tarpinės dalies tarp Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos. Šalies sausumos sienų ilgis – 5894 km. Ribojasi su Afganistanu, Armėnija,  Azerbaidžanu, Iraku, Pakistanu, Turkija, Turkmėnistanu. Taip pat 740 km tęsiasi Kaspijos jūros pakrantė ir dar ~1700 km Persijos ir Omano įlankų krantai. Pakrantės daugiausia smėlėtos, kai kur pelkėtos, Persijos įlankos pakrantė uolėta, yra klifų. Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje gausu salų. Iranas – kalnuota šalis. Didžiąją jos dalį užima Irano kalnynas. Šiaurėje iškilę Elburso kalnai. Šiaurės vakaruose – Armėnijos kalnynas, vakaruose – Kurdistano kalnai. Žemumos driekiasi tik palei Kaspijos jūrą ir šalies pietvakariuose.

Klimatas

Irane vyrauja daugiausia žemyninis subtropinis klimatas su karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema. Pietų Kaspijos žemumoje ir Elburso kalnų šiauriniuose šlaituose klimatas jūrinis subtropinis, Persijos ir Omano įlankų pakrantėse – žemyninis atogrąžų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –2 °C (šiaurėje) iki 15 °C (pietuose), liepos atitinkamai 25 °C ir 31 °C (dažnai aukščiausia temperatūra siekia 40–50 °C). Vasarą pučia karšti vėjai. Dažnos sausros, smėlio audros.

Valstybinė kalba

Valstybinė kalba yra naujoji persų kalba, vadinama farsi. Nors persų kalba yra vienintelė oficiali šalies kalba, kuria šneka apie 58 % gyventojų, yra ir kitų svarbių kalbų: Azerbaidžaniečių ir turkmėnų, kurdų kalba, lurų kalba, arabų kalba .

Religija

Šiitų pakraipos islamas yra valstybinė religija. Apie 95 % gyventojų yra musulmonai (89 % šiitų ir 6 % sunitų). Be musulmonų, yra ir armėnų bei asirų krikščionių, žydų, parsų, mandėjų, sikhų ir apie 300 000 Irane uždraustos ir eretiška paskelbtos bahajų religijos pasekėjų.

Nacionalinės šventės

Irane šventės švenčiamos pagal tris kalendorius. Pagal iranietišką saulės kalendorių švenčiamos valstybinės šventės, pagal islamo mėnulio kalendorių švenčiamos religinės šventės ir pagal Grigališkąjį kalendorių minimos tarptautinės šventės. Šalyje labai daug  įvairių švenčių, vien tik oficialių 26. Iraniečiai oficialiai metuose turi 145 švenčių dienas.  

Pinigai

Irano rialas – 0,000020 eur. 1 Eur – 51 162 rialai (2021 sausio mėn. duomenys)

Irane neveikia tarptautinės banko kortelės, todėl patariama vežtis grynus pinigus. Geriausia – eurai arba doleriai, juos vietoje išsikeisite į Irano rialus. Irane yra painiavos su vietiniais pinigais. Klausiant kainos dažnai galima išgirsti tomanas. Tai senoji Irano valiuta. 1 tomanas yra 10 rialų. Dažniausiai kainos sakomos tomaniais, o mokama rialais.

Elektros srovė – 230 voltų.

Laiko juosta – GMT +3:30, vasaros laikas GMT +4:30

Vizos

Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Iraną vizos reikia. Dėl vizos išdavimo Lietuvos piliečiai turi kreiptis į Irano ambasadą Varšuvoje. Asmenys, kurių pasuose yra Izraelio vizos, spaudai ar kitų su Izraeliu besiribojančių valstybių spaudai iš su Izraeliu atidarytų sienos perėjimo punktų, gali būti neįleisti į Iraną. Jei planuojate vykti į JAV, po apsilankymo Irane, vizos gavimo procedūra gali užtrukti. Pasas atvykstant į Iraną turi galioti bent 6 mėn. nuo grįžimo iš kelionės. 

Daugiau informacijos: https://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/pries-pradedant-kelione

Sienos kirtimas

Į Iraną griežtai draudžiama vežti narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus, pornografinius leidinius, filmuotą ir fotografuotą medžiagą, įžeidžiančią šalies religinį ir nacionalinį orumą, šaunamuosius ginklus, pramonines žaliavas, suklastotus pinigus ar dokumentus, peilius ir pan.

Pagalbos numeriai – 110, 115.

Medicina, draudimas, skiepai

Prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti agentūroje.

Papildomos informacijos apie skiepus, taip pat rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis, galite gauti http://www.who.int/countries/en/  arba paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel. (8 5) 230 0125, taip pat šios įstaigos interneto svetainėje www.ulac.lt , kurioje galite rasti ir rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis. 

Arbatpinigiai

Irane arbatpinigiai nėra privalomi, tačiau tai puiki padėka už patikusį apartnavimą (10-15 % nuo bendros sąskaitos sumos). Iranas garsėja savo turgavietėmis, nepamirškite derybų meno. Parduotuvėse kainos fiksuotos.

Nacionalinė virtuvė

Dėl savo receptų Irano virtuvė šiandien laikoma seniausia pasaulyje. Patiekalai labai sotūs ir porcijos didelės. Pagrindiniai produktai dominuojantys iranietiškoje virtuvėje yra paukštiena, aviena, daržovės, pupelės ir ryžiai. Žuvis pačių iraniečių nėra labai mėgstama. O štai patiekalai iš ryžių gali būti atskira tema. Apie juos iraniečiai gali valandų valandas kalbėti. Ryžiai kitokie nei mes įpratę matyti savo šalyje, pailgos formos, išvirę nesusiklijuoja, o išlieka birūs. Patiekiami atskiroje lėkštėje, dažnai pagardinti šafranu, kariu ar barbariso uogomis.

Chelo khoresh – vienas populiariausių patiekalų Irane, gaminamas iš mėsos, ryžių ir riešutų padažo. Mast-o khiar sriuba gaminama iš iranietiško kefyro  su mėta, agurkais ir razinimis. Abgoosht gaminamas iš avienos, daržovių ir pupelių. Labai populiarūs kebabai, kurie gaminami įvairiais būdais, iš įvairios mėsos ir patiekiami tradiciškai su ryžiais ir daržovėmis.

Visame Irane labai mėgiami patiekalai iš pieno produktų: sūriai, kefyras ir jogurtas. Patiekalų, gaminamų iš jogurto tikrai daug. Jogurtas persiškai „mast“ ir jis tiesiog dievinamas. Praskiedus jogurtą su vandeniu gaunamas puikus gaivinantis gėrimas airanas.  

Ypatingą vietą iraniečių virtuvėje užima duona. Duonos papločiai, kartais neįtikėtinų dydžių, kas rytą bus padėti ant pusryčių stalo. Be duonos neįsivaizduojamas gyvenimas, tai tūkstantmetė tradicija. Dažna šeimininkė namuose pati mala miltus, o miestuose yra šimtai kepyklų, kurios kas ryta kepa šviežią duoną dideliuose moliniuose pečiuose, vadinamuose tanduruose.

Iranas tikras lobis smaližiams. Šalyje šimtmečiais gaminami įvairūs saldumynai yra apdainuoti poetų eilėmis ir aprašyti kulinarinėse knygose. Dėl ingredientų gausos nacionalinius desertus galima apibūdinti kaip meistriškumo viršūnės gaminius. Apie jų nauda niekas net nesiginčija. Dažną desertą sudaro riešutai, medus, vaisiai, grūdinės kultūros, prieskoniai. Čia reikėtų pirmiausia paminėti iranietišką bahlava su migdolais, kardamonu ir kiaušinio tryniais. Sharbat – šerbetas iš apelsinų sulčių su tarkuota apelsino žieve, skiestas rožių vandeniu. Puikus gaivinantis gėrimas.

Faloude shirazi arba falude ledai, tai dar vienas šedevras, kurio gimtinė Širazo miestas. Tiesa šių ledų galima rasti ir kituose miestuose, tačiau Širaze jie skaniausi. Gaminami jie neįprastai: iš krakmolo miltų daromi pailgi vermišelius ar spagečius primenantys siūlai, tuomet dedama grūsto ledo, rožių vandens, laimo sulčių, maltų pistacijų ir morkų sulčių. Skonis tikrai neįprastas. Iranietiškos pistacijos gerai žinomos pasaulinėje rinkoje. Jos, kaip ir daugelis kitų rūšių riešutai naudojamos įvairių patiekalų, ypač kepinių gamyboje.

Iranas musulmoniška šalis, todėl čia galioja ypač griežti įstatymai dėl alkoholio vartojimo. Jo čia tiesiog niekur nerasite. Tačiau šalyje yra kitų puikių gėrimų. Ir pirmiausia tai arbata, geriama su kristalizuoto cukraus, primenančio ledinukus lazdelėmis.

Suvenyrai

• Iranietiški kilimai
• Keramikos ir metalo dirbiniai
• Tekstilės gaminiai
• Saldumynai

Elgesio normos šalyje

Iranas konservatyvi šalis, tačiau vietiniai žmonės nepaprastai malonūs, draugiški ir svetingi. Tiesa, už bet kokią paslauga čia priimta atsidėkoti, todėl vertėtų turėti kokių smulkių savo krašto suvenyrų. Būkite pasiruošę dėmesio antplūdžiui, ir kad būsite klausinėjami iš kokios šalies atvykote, kaip jums sekasi, ar patinka Iranas.

Niekada patys nepradėkite pokalbio apie politiką ar religiją, nereikškite savo nepritarimo, nekritikuokite.

Turėkite minty, kad vyrams nedera itin priartėti prie iraniečių moterų, sėdėti šalia ar tuo labiau užmegzti pokalbį. Viešoje vietoje demonstruoti šiltus jausmus, meilumą taip pat nedera. Jeigu esate vyras, neskubėkite tiesti rankos iranietei. Tas pats galioja ir moterims – neskubėkite tiesti rankos vyrui. Bet jeigu iraniečiai patys rodo iniciatyvą nesidrovėkite ir mielai atsakykite jiems tuo pačiu.

Mandagumo taisyklės reikalauja, kad į pasiūlymą pirmiausia reikia atsakyti neigimu. Ir taip tris kartus, kol sulaukiama ketvirtojo pasiūlymo. Nepalaikykite tai iraniečių nemandagumu, tokios taisykles, ir patys nepriimkite dovanos ar kvietimo prieš tai tris kartus neatsisakę.

Į kai kurias mečetes gali neleisti neštis fotoaparatų, gali tikrinti daiktus. Einant į šventyklas būtina nusiauti batus, gali tekti apsisiausti hidžabu.

Visuomeniniame transporte yra atskiros vietos vyrams ir moterims. Metro yra vagonai tik moterims, arba bendri. Į bendrą vagoną gali įeiti moteris, bet į moterims skirtą vagoną vyrams įeiti griežtai draudžiama. Iranas turi autobusus, kuriuose vyrams skirtos vietos būna autobuso priekyje, o moterims gale.  

Ramadano metu visi iraniečiai laikosi pasninko: dienos metu nevalgo ir negeria jokių gerimų, net vandens. Maistas valgomas tik saulei nusileidus. Daugelis parduotuvių dienos metu yra uždarytos. Reikėtų gerbti tokias tradicijas ir neužkandžiauti viešai. 

Valgio metu duona laužoma rankomis ir maistas imamas tik dešine ranka. Irane, ypač namuose priimta valgyti sėdint ant grindų. Maistas dedamas ant specialios staltiesės.

Jei būsite pakviesti į svečius, nepamirškite mažos simbolinės dovanos šeimininkams.

Irano aprangos normos

Švečiuojantis Irane teks laikytis priimtų aprangos normų. Jos yra vienodos tiek vietiniams, tiek užsieniečiams. Irane kiekviena moteris – tiek vietinė, tiek keliautoja privalo dėvėti skarą už savo namų ribų. Vietinės moterys ant kitų rūbų privalo dėvėti ilgas sukneles žemiau kelių ir pusilgėmis rankovėmis dengiančiomis alkūnes. Keliautojoms tokios aprangos nereikia, tačiau svarbu, kad viršutinė apranga būtų su ilgomis rankovėmis ir dengtų klubus. Plaukus būtinai turi dengti skarelė ar lengvas šalis. Čadros gali prireikti tik lankant kai kurias mečetes. Jas visada galima rasti prie įėjimo.

Vyrams galiojančios aprangos taisyklės nėra tokios griežtos kaip moterims. Kiekvienas vyras už savo namų ribų turi vilkėti ilgas kelnes bei marškinėlius ar marškinius ilgomis rankovėmis.

Saugumas Irane

Nors Irane labai saugu, reikia nepamiršti laikytis svarbiausių saugumo kelionėje taisyklių:

• viešai nedemonstruoti pinigų;
• piniginės nelaikyti užpakalinėje kelnių kišenėje;
• krepšio ar rankinės nekabinti ant kėdės ar suoliuko atlošo;
• piniginėje nelaikyti visų pinigų – dalį pinigų laikyti atskirai;
• turėkite internete elektronines savo dokumentų kopijas
• turėkite kelionės planą ir nakvynių vietų adresus visą laiką prie savęs tam atvejui, jei atsiskirtumėte nuo grupės.

Žymiausios lankytinos vietos

Teheranas – niekad neužmieganti šalies sostinė. Viena pagrindinių Teherano įžymybių – Golestano rūmai, įsikūrę senamiestyje. Jeigu domitės brangenybėmis ir juvelyriniais dirbiniais, Jums bus įdomus Brangakmenių muziejus, kuriame saugomas didžiausias pasaulyje rožinis deimantas, 34 kg auksinis gaublys ir daug kitų įdomių dirbinių.

Širazas – romantiškiausias senosios kultūros miestas, garsėjantis savo poetais mistikais Hafizu ir Saadžiu, rytietiškais sodais ir rožynais. Širazas dėl savo kultūrinės reikšmės, gražios aplinkos vadinamas „Persijos kultūros sostine“, „Rožių miestu“, „Sodų miestu“, „Gėlės ir lakštingalos miestu“.  Miestas taip pat žymus savo turtingu architektūriniu paveldu, gausiai dekoruotomis šventyklomis ir mauzoliejais. Iki Irano islamo revoliucijos mieste vyko Širazo menų festivalis, sutraukdavęs žymius menininkus iš viso pasaulio.

Persepolis – šis istorijos brangakmenis, Achaimenidų dinastijos klestėjimo liudininkas, statytas, puoštas ir puoselėtas daugybės senosios Persijos talentingiausių meistrų. Jo sienos ir akmenys kalba istorijos faktais ir didingų kovų prisiminimais. Senovės Persijoje buvo statomi itin dideli rūmai, skęstantys prabangoje. Rytų šalių pirkliai gabenę šilką, auksą ir prieskonius keliavo per tuometinės Persijos teritoriją, taip pat ir pro Persepolį. Čia tikrai pajausite buvusio miesto didybę ir svarbą.

Jazdas –  itin paslaptingas badgyrų – masyvių viduramžiškų oro kondicionierių – bokštų miestas. Tai ir senojo persų tikėjimo zoroastrizmo centras ir tylos bokštų miestas. Zoroastrizmas (ugnies garbinimas) yra antra seniausia žinoma monoteistinė religija pasaulyje po judaizmo. Vienas keisčiausių šios religijos ritualų – mirusiuosius pririšti prie medžių ir palikti sulesti grifams. Bet svarbiausia, kad ši religija musulmoniškame Irane yra diskriminuojama mažiausiai. Skaičiuojama, kad šią priešislaminę ugnies garbintojų religiją išpažįstantys žmonės sudaro net penktadalį miesto gyventojų. Smagu vaikščioti po labirintą primenantį Jazdo senamiestį, kuriame dominuoja vienodo aukščio, šviesaus molio spalvos namukai ir visiškai vienodos siaurutėlės gatvelės. Jazdo senamiestis yra vienas seniausių pasaulyje. Viena įdomiausių patirčių Irane – zurchanė (“stiprybės namai”), kur susilieja sportas, šokis, gimnastika ir filosofija. Ji populiari šiandien kaip ir prieš 2000 metų. Pagal XIV a. poeto Hafezo dainas vyrai čia sukasi ir mojuoja vėzdais ar metalinėmis grandinėmis. Labai neįprasta mūsų akiai, tačiau įdomu.

Isfahanas – tai buvusi Persijos sostinė, vienas didžiausių Artimųjų ir Vidurio Rytų prekybos ir kultūros centrų. UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektas. Miestas garsėjantis antra pagal dydį pasaulyje aikšte, įspūdingais arkiniais tiltai per Zajanderudo upę, kur vakarais verda gyvenimas, tobulo islamo architektūros šedevrais – mečetėmis, šurmulingu turgumi ir kilimų bei saldumynų parduotuvėmis. Isfahanas – kilimų sostinė, nuo jų gausos tiesiog apraibsta akys. Kai kurie kilimai audžiami dvejus ir daugiau metų. Vilnoniai, medvilniniai, šilkiniai – kiekvienas kilimas turi savo istoriją, mazgų kiekį kvadratiniame centimetre, raštų reikšmes ir simbolius. Iki šiol jie audžiami kaimuose laikantis senųjų tradicijų.

Abjanė – Abianės kaimelis skaičiuojantis 2 000 metų. Jis akį traukia raudonais molio namukais. Čia sustojo laikas ir gatvėse sutiktos garbingo amžiaus moteriškės to įrodymas. Vienas žaviausių raudono atspalvio kaimų Irane.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA TURKIJOS RESPUBLIKOJE, PAKISTANO ISLAMO RESPUBLIKAI IR IRANO ISLAMO RESPUBLIKAI

Adresas: Mahatma Gandi cad. No:38, 06700 G.O.P., Ankara, TURKEY

Telefonas: +90 312 447 07 66

El. paštas: amb.tr@urm.lt

Interneto svetainės adresas: http://tr.mfa.lt