ARMĖNIJA

Armėnija – viena seniausių Užkaukazės valstybių, pirmoji priėmusi krikščionybę ir daugybės amžių tradicijas puoselėjanti šalis.

Šventasis Ararato kalnas, Tatevo vienuolyno dvasia, pasaulinio garso Gehardo kompleksas, „armėniški obuoliai“ abrikosai, užburiantys duduko garsai ir amžinai raudonuojantys granatai. Visi šie dalykai simbolizuoja Armėniją – Užkaukazės regiono brangakmenį. Ši šalis yra garsaus dailininko Ivano Aivazovskio, talentingo kompozitoriaus Aramo Chačaturiano, genialaus režsieriaus Sergejaus Paradžanovo gimtinė.

Armėnija garsi ne tik žymiais kultūros atstovais, bet ir nuostabia gamta, sena istorija ir autentiškomis tradicijomis.

Daugybės amžių tradicijas išsaugoję vienuolynai, bažnyčios datuojamos 4 amžiumi. Vienuolynai įkurdinti sunkiai pasiekiamuose tarpekliuose, kalnų papėdėse, kanjonuose, ežerų pakrantėse, mažyčiuose miesteliuose ir šurmuliuojančiuose didmiesčiuose. Jų išskirtinumas kelia nuostabą ir susižavėjimą. Kiekvienas jų pasakoja viduramžius ar dar senesnius laikus siekiančias istorijas.

Ne mažiau įdomūs 3000 metų senumo miestai, senovinės tvirtovės ir be abejonės nuostabūskalnų peizažai išraižyti gilių tarpeklių, sraunių upių ir ežerų. Tarp gausybės ežerų žymiausias ir didžiausias visame Užkaukazės regione – Sevano ežeras.

Daug pliusų šaliai prideda ir vietinių žmonių svetingumas. Tad ilgos vakarienės su vynu ir nesibaigiančiais pokalbiais ilgam išlieka keliautojų atmintyje.

Legenda pasakoja, kad ant Ararato kalno per didįjį tvaną užplaukė Nojus su savo arka. Išsilaipinęs sausumoje jis pasodino pirmąją vynuogę, kuri išplito po visą šalį ir per ilgus šimtmečius leido armėnams išpuoselėti vyndarystės amatą. Nors šiandien Araratas oficialiai priklauso Turkijai, tačiau yra puikiai matomas ne tik iš Armėnijos pusės prie Khor Virap vienuolyno, bet ir giedrą dieną iš paties Jerevano. Araratas vis dar yra laikomas vienu iš šalies simbolių.

Bendri duomenys apie šalį

Plotas – 29 800 km²

Gyventojų skaičius – 3 031 670 gyventojai.

Gyventojai

2001 m. surašymo duomenimis, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažįstantys kurdai)(1,3 %), rusai (0,5 %), ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų. Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžaniečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžaną. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžano armėnų persikraustė į Armėniją.

Sostinė – Jerevanas (1 107 800 gyventojų).

Kiti didžiausi miestai – Giumris (168 918 gyventojų), Vanadzoras ( 116 929 gyventojų), Vagaršapatas (52 757 gyventojų), Hrazdanas (42 150 gyventojų).

Geografija

Armėnija yra žemyninė valstybė Užkaukazėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Gruzija ir Azerbaidžanu, o pietuose ir vakaruose – su Iranu ir Turkija. Armėnijos reljefas susideda iš kalnų ir lygumų. Armėnijos klimatas – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos.Tik 3% šalies teritorijos yra žemiau 650 m virš jūros lygio. Žemiausi taškai yra Arakso ir Debedo slėniuose tolimoje šiaurėje. Aukštingumas tose vietose siekia 380 ir 430 m. Aukštingumas Mažajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280 m. Į pietvakarius nuo šio kalnyno yra Armėnijos plokščiakalnis, kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upės, esančios Turkijos pasienyje. Plokščiakalnyje yra tarpinių kalnų masyvų bei užgesusių ugnikalnių. Aukščiausias jų – 4090 m aukščio Aragacas, aukščiausia Armėnijos viršūnė. Sevanas,5 km pločio plačiausioje vietoje ir 376 km ilgio, yra didžiausias Armėnijos ežeras.

Klimatas

Temperatūra Armėnijoje paprastai priklauso nuo aukštingumo. Kalnai blokuoja švelnų Viduržemio ir Juodosios jūros klimatą, suteikdami sąlygas didelei sezoninei orų kaitai su šaltomis snieguotomis žiemomis ir šiltomis ar karštomis vasaromis. Armėnijos plokščiakalnyje vidutinė žiemos temperatūra yra nuo 0 °C iki –15 °C, o vidutinė vasaros temperatūra yra tarp 15 °C ir 30 °C.

Valstybinė kalba – armėnų.

Religija

Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 % Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos. Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Nacionalinės šventės

• Sausio 1 – Naujieji metai
• Sausio 7 – Kalėdos
• Sausio 28 – Armijos diena
• Kovo 8 – Tarptautinė moters diena
• Balandžio 24 – 1915 metų Genocido aukų atminimo diena
• Gegužės 1 – Darbo dienos šventė
• Gegužės 9 – Pergalės diena
• Gegužės 28 – Pirmosios Respublikos diena
• Liepos 5 – Konstitucijos diena
• Rusgsėjo 21 – Nepriklausomybės diena
• Gruodžio 7 – 1988 metų žemės drebėjimo aukų atminimo diena

Pinigai – Armėnijos dramas (AMD)

Elektros srovė – 220 voltų, rozetės ir elektros kištukai europietiško tipo.

Laiko juosta – GMT +4, vasaros laikas GMT +5 .

Vizos

Vykstant į Armėniją vizos yra nereikalingos, galima vykti su asmens tapatybės kortele. Armėnija reikalauja, kad turisto pasas (asmens tapatybės kortelė)  galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Daugiau informacijos: https://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/pries-pradedant-kelione

Muitinė

Vykstant į Armėniją  galima vežtis iki 800 cigarečių, 400 cigarilių, 200 cigarų, 1kg rūkomojo tabako, iki 2 litrų alkoholinių gėrimų. Atvykstant ir išvykstant iš šalies su savimi leidžiama turėti iki 10 000 užsienio valiutos. Vietinės valiutos įvežimas ir išvežimas yra draudžiamas. Į šalį be specialaus leidimo draudžiama įvežti ir išvežti antikvariatą, tauriuosius akmenis, monetas ir kitus meno kūrinius.

Pagalbos numeriai – 101,111,112,911 (skubios pagalbos telefonai), 102 – policija, 103 – greitoji pagalba.

Medicina, draudimas, skiepai

Prieš kelionę pasirūpinkite sveikatos draudimu, kuris garantuos būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Sveikatos draudimo užsienyje polisus galima įsigyti agentūroje.

Skiepai yra nereikalingi, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti nuo Hepatito A ir B. Papildomos informacijos apie skiepus, taip pat rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis, galite gauti http://www.who.int/countries/en/  arba paskambinę į „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“ tel. (8 5) 230 0125, taip pat šios įstaigos interneto svetainėje www.ulac.lt , kurioje galite rasti ir rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujantiems į užsienio šalis.

Arbatpinigiai

Restoranuose ir viešbučiuose paprastai paliekama 10 % nuo sąskaitos sumos.

Nacionalinė virtuvė

Armėnų virtuvė, viena iš seniausių Azijoje ir Užkaukazėje. Jos tradicijoms – tūkstančiai metų.  Daugelis patiekalų buvo perimti iš persų, turkų ir arabų, o virtuvės ir užstalės tradicijos artimos gruzinų virtuvei. Armėnų virtuvės pagrindas – žalumynai, daug žalumynų, sūriai, daržovės, mėsa ir lavašas. Ruošiant maistą naudojami tik švieži ir aukštos kokybės ingredientai. Šimtai įvairių prieskoninių žolių naudojama gardinant įvairius patiekalus: tiek užkandžius, tiek ir pagrindinius. Labai mėgstamos lengvai raugintos daržovės.

Armėnijos pasididžiavimas yra sūriai: švelnūs, sūrūs, švieži, brandinti, rūkyti, gaminami iš avių, karvės ar ožkos pieno.

Tiek sriubos, tiek antrieji patiekalai yra aštrūs, kadangi kalnuose užauga gausus įvairių prieskoninių augalų derlius. Prieskoniai patiekalams suteikia egzotiškumo. Tradicinė armėnų sriuba – chašlama, jaučio uodegos putra poč, vištienos sriuba tarchana, ryžių ir svogūnų sriuba čiulumbur apur. Prie sriubų paprastai patiekiama virta mėsa, žalumynai ir būtinai – lavašas. Neįmanoma įsivaizduoti armėniškos virtuvės be lavašo. Jis kepamas pagal senovinę technologiją molinėse krosnyse.

Ypatingi Armėnijos patiekalai yra šašlykas iš įvairių gyvulių mėsos ir plovas, kuris čia gaminamas įvairiais būdais (su granatais, su žuvimi, su džiovintais vaisiais). Armėnijos virtuvėje populiariausi patiekalai gaminami juos kepant, troškinant, verdant.

Labai mėgstami mėsos patiekalai – šašlykai iš stambių mėsos gabaliukų chorovac, jautienos ir kurdiuko taukų šašlykas iki bir, mėsos kukuliai iš ypatingu būdu muštos ir virtos mėsos  kiufta, tolma, plonos virtos jautienos juostelės baskyrtat, keptas viščiukas su baklažanais borani. Mėsos paruošimas sudėtingas ir daugiapakopis, todėl daugelis armėniškų mėsos patiekalų turi visiškai unikalų skonį.

Armėnija taip pat garsėja savo saldumynais, pirmiausia tai chalva, pyragėliais su džemais, įvairiais riešutais, įdarytais persikais.

Nacionalinis Armėnijos gėrimas yra konjakas, nes šioje šalyje yra puikiausios sąlygos augti konjakui reikalingoms vynuogių rūšims. Ir nors konjako gamybos tradicijos nesiekia šimto metų, šalis jau užsitarnavo konjako gamintojų tarpe gana solidų vardą. Nuo seniausių laikų armėnai mokėjo gaminti ir gerą vyną, tačiau jo gamyba žymiai sumažėjo ir jis vartojamas daugiausia šalies ribose. Armėniška šilkmedžio degtinė, kuri gaminama kiek pramoniniu būdu, tiek ir namie laikoma gydomuoju gėrimu, turinčiu puikų skonį.

Iš nealkoholinių gėrimų labiausiai žinomas tarchun. Kava ir arbata taip pat įprasti gėrimai šioje šalyje.

Armėnai valgo daug, skaniai ir dažniausiai vėlai vakare. Pusryčiams armėnai geria arbatą ir valgo lavašą, pietums mėgaujasi sriubomis ir daržovių patiekalais, o kad nereikėtų skubėti, pagrindinius mėsos patiekalus armėnai valgo vakare.

Visoje Armėnijoje daug mažų restoranėlių, daugiausia jų sostinėje Jerevane. Daugelis restoranų tiekia tradicinius armėnų virtuvės patiekalus, tačiau galima rasti ir gruzinų ar europietiškos virtuvės patiekalų. Sotūs pietūs restorane kainuoja nuo 10 iki 25 eurų.

Suvenyrai 

• Kilimai – Armėnijos pasididžiavimas
• Paveikslai – pagaminti iš medžio ir akmens
• Keramika ir vario dirbiniai
• Granatai – Armėnijos simbolis
• Juvelyriniai dirbiniai
• Nėriniai ir dirbiniai iš odos
• Vietiniai sūriai,saldumynai, gėrimai ir prieskoniai
• Dudukas – tradicinis muzikos instrumentas

Žymiausi lankomi miestai ir objektai

Jerevanas – Armėnijos sostinė, kurioje daug žymių lankomų objektų: Respublikos aikštė su dainuojančiais fontanais, Operos teatras ir netoli esantis Gulbių ežeras, įspūdingi Kaskadų laiptai su apžvalgos aikštele, Armėnijos – Motinos statula.

Sevano ežeras – gydomojo mineralinio vandens šaltinis. Sevano ežeras tyvuliuoja 1900 m aukštyje ir yra apsuptas kalnų. Tai pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose. Sevano ežero pakrantės labai vaizdingos – jas supa uolos, tankūs miškai, taip pat yra nemažai archeologinių vietovių, galima išvysti senovinių armėnų vienuolynų. Vienoje iš ežero pakrančių yra įsikūręs Sevano miestas.

Cachkadzoras – kalnų slidinėjimo kurortas net vasarą neišjungia slidininkų keltuvų. Cachkadzoro turizmo infrastruktūra gerai išvystyta. Miestelyje yra daug prabangių viešbučių, ir pramogų turistams.

Tatevo vienuolynas – 9–13 a. vienuolyno ansamblis vienas žymiausių viduramžių Armėnijos kultūros centrų. Religinis kompleksas dar įkurtas ant stataus šlaito, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantys aplinkinių kalnų vaizdai.

Diližanas – vietinių gyventojų dar vadinamas mažąja Šveicarija dėl kerinčios gamtos ir mineralinių šaltinių, o senamiestyje gausu jaukių restoranėlių ir vietinių amatininkų parduotuvių,kuriose galima įsigyti unikalių armėniškų suvenyrų. Diližano mineralinis vanduo prilyginamas garsiajam „Boržomi“ ir vartojamas virškinimui gerinti.

Džermukas – žymus kalnų kurortas garsėjantis mineraliniais šaltiniais.

Khor Virap vienuolynas vis dar pritraukia šimtus piligrimų, skubančių į V amžiuje pastatytoje bažnyčioje vykstančias kasdienes mišias.

8 dalykai, kuriuos privaloma padaryti lankantis Armėnijoje:

1. Nusifotografuoti Ararato kalno fone ir galbūt jo viršūnėje išvysti Nojaus arką.
2. Išbandyti vietinės virtuvės šedevrus.
3. Išmokti parašyti armėnų abėcėlės raides.
4. Žavėris Sevano ežero vandens skaidrumu.
5. Stebėtis juodo lavašo skoniu ir pabandyti jaučio uodegos troškinį.
6. Pasiklaustyti magiškų duduko garsų.
7. Pamatyti patį seniausią pasaulyje rištą kilimą.
8. Atsigerti 7 šaltinių vandens Jerevane, kad dar kartą sugrįžti į Armėniją.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA ARMĖNIJOS RESPUBLIKOJE
2/13 Babayan Street, 0037 Yerevan, REPUBLIC OF ARMENIA
Telefono numeris: +374 10 297 682/683; +374 10 29 76 82
El. paštas: amb.am@urm.lt 
Interneto svetainė: http://am.mfa.lt